Nevalgumas

Dėl lūpos ir gomurio nesuaugimų vaikai dažnai būna nevalgūs. Jiems valgyti sunkiau, todėl greičiau pavargsta. Užsienio internetiniuose puslapiuose skaičiau, kad vienas maitinimas neturi trukti ilgiau kaip 30 min. Galiu prisipažint, kad iki 2 mėn. mūsų vienas maitinimas trukdavo iki 1 val, kartais ir ilgiau, nes vaikas atpylinėdavo fontanais, todėl po kiekvieno 10 ml, mes nešiodavom ir laukdavom, kol atsirūgs. Jei išgerdavo vienu metu 30 ml., laukdavom atpylimo. Viskas išsisprendė, pakeitus paprastą mišinuką į mišinuką skirtą atpilinėjantiems vaikams (HIPP AR) :) Tada pakeldavom atsirūgti tik išgėrus 60 ml, o vėliau, kai išgerdavo ir visą 100 ml :) Tiesa, mūsų vaikas buvo labai nevalgus, tai pradžioj per parą suvalgydavo tik 500 ml ir tai per prievartą ir tik vėliau, siūlant mišinuką kas 2 valandas, įveikdavom 800 ml per parą. O kaip pradėjo gert po 200 ml ant karto, tai vėl grįžome prie 3 valandų intervalo, Toks nevalgumas įtakojo ir svorio priaugimą - būdamas 4 mėnėsių sūnelis svėrė tik 4,4 kg, kai gimė beveik 3 kg. Pastebėjimas: geriausiai valgydavo vos pakeltas iš miego, kai nekeičiamos sauskelnės ir per daug neišisibudinęs. Su šaukšteliu namines košytes sekėsi valgyti sunkiai, vis iščiaudėdavo per nosį (sūnelis turi pilną platų gomurio nesuaugimą), tada būdavo daug ašarų ir po to nebenorėdavo iš vis valgyti. Bet nenuleidom rankų, pradėjom žiūrėti, kas jam patinka. Tai pagremžtą bananą labai mėgo, o ir iščiaudėti jo nėjo :) Tada vienai mamai parekomendavus, davėm paragaut HIPP good night košytės - irgi patiko ir iščiaudėjus ne taip erzino. O labiausiai mego HIPP 5 grūdų košę su slyvomis :) O dėl svorio priaugimo mūsų šeimos gydytoja parekomendavo į mišinuką įdėt kelis šaukštelius gerai išvirtos manų košytės (ją virdavom su daug vandens, kad nebūtų kieta). Bet ilgai to nepraktikavom, nes vis dėlto vaikui norėjosi atsigerti, o ne pavalgyti :) paskui į HIPP košytes dėjom trintos jautienos su daržovėmis. O po operacijos perėjom prie paprastų avižinių (Nordic) ir 4 grūdų (Nordic) košių (kur išverda per 1-3 min.) ir grikių dribsnių (Galinta). Taip pat po operacijos pamėgo sūnelis varškytę :) Taip pat į pusrytinę košytę įdėdavom trinto kiaušinio trynio, Osteacare kaulams stiprinti, žuvų taukų ir vitamino C :)

Mums buvo iškilusi problema su kramtymu po operacijos. Iki jos ir mėnesį po jos, sūnelis valgė tik skystas košytes arba trintą maistelį (mėgstamiausia buvo - moliūgas, jautiena ir grikiai), tad kramtyti neišmoko. Po operacijos kartą ar du per savaitę duodavom paprastą sausainį, kad išmoktų atsikąsti ir po truputį gromuloti kažką burnoj. Vėliau pradėjom duoti šokoladinį sūrelį. Taip pat banano nebegremžėm, o duodavom mažomis riekutėmis. Visa tai suvalgydavo, bet šakute pertrinto maisto nevalgydavo, pradėdavo žiaugčioti, rėkti ir verkti. Sugalvojom duoti maistą pačiupinėti. Su bananu nepasiteisino, bet kotletą paėmė - gal pagalvojo, kad sausainis :) tai sugraužė 1/3 kotleto, bet jo nevalgė, o laikė burnoj, tuo tarpu žaisdamas su likusiu kotletu. Bandėm siūlyti vandenuko, neėmė, sėdėjo su pilna burna mėsos, bet nors neverkė ir nerėkė. Na, nusprendėm bent už tokias pastangas sūnelį apdovanoti ir davėm sūrelio. Galvojom, kad kotletą išspjaus, bet ne - suvalgė puikiausiai su sūreliu :) tada atgnybėm sūrelio gabaliuka ir į likusią šaukštelio dalį įdėjom bulvės - suvalgė kuo puikiausiai! taip suvalgė visa kotletą ir bulvę :) Kitą dieną pabandėm bulves duot su grietine - irgi patiko, bet suvalgė tik 1/3 porcijos, o tada vėl į trasą išėjo sūrelis. Tai va, įsitikinom, kad kramtyti moka, bet ne visada nori :) kol kas taip žaisim, svarbiausia, kad valgo ir kad žandikaulis veikia :) Sūneliui 1,5 metų :)

Kai sūneliui buvo 1,7 m. pradėjom mokintis valgyti blynus. Jie irgi sunkiai kramtosi. Bulves ir kotletus jau lengvai kramtė, o va nuo blynų sukosi, nors ir skanu, nes pakramsnoja pora kartų ir jie nesusikramto, o nuryt sunku. Tai vėl išbandėm gudrybę. Davėm banano riekutę, o po apačia mažą blyno gabaliuką. Tada pakartodavom bananą be blyno, po to vėl su blynu. Taip puikiausiai suvalgydavo net du blynus! :) Toliau sekė didelės barankos valgymas (nors gal ją galėjom ir anksčiau išbandyti). Perlauždavau ją per pusę ir sūnelis ją dideliais gabalais atsikandęs kramtydavo, vis vandens paprašydamas užsigert. Teko gudraut ir su obuoliu, nes nuo jo bėgdavo neatsisukdamas, tai pasiruošdavau priešpiečiams skilteles be žievelės iš anksto ir duodavau vieną šaukštelį banano, kitą - obuolio ir t.t. kramtė, nesiraukė - vadinasi, viską gali valgyti, bet bijo kažką bandyti :)